Pirmadienis, rugsėjo 25, 2017
  • Telšiai
  • Telšių Žemaitės gimnazija
  • Telšių Žemaitės gimnazija
  • Telšiai
  • Telšių Žemaitės gimnazija
  • Telšių Žemaitės gimnazija

Palydėti į šv. Velykas

Šiais metais į šv. Velykas buvome palydėti ne tik tradicinių šv. Mišių už mūsų gimnazijos bendruomenę  mūsų kaimynystėje baltuojančioje Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje, bet ir svečio kunigo iš Vilniaus Juliaus Sasnausko, OFM, kurį  klebonas prel. Juozas Šiurys pakvietė į savo parapiją vesti Gavėnios rekolekcijų ir atlydėjo į mūsų mokyklą susitikti su mokiniais, kuriems tuo metu vyko tikybos, etikos ir istorijos pamokos. Istorijos mokytoja Vilija Vaičiulienė sakė, kad sužinojusi, jog buvęs disidentas atvyksta į Telšius, net visą pamoką skyrė, kad supažindintų mokinius su šia asmenybe. Kun. Julius Sasnauskas, dar mokydamasis Vilniaus Antano Vienuolio mokykloje,  įsijungė į disidentinį judėjimą, vadovaujamą Antano Terlecko,  21 metų amžiaus buvo nuteistas už “antitarybinę” veiklą ir išbuvo tremtyje 5 metus. Jis sakė, kad Telšiai labai svarbūs jo gyvenime, nes būtent čia, mūsų šv. Antano Paduviečio katedros zakristijoje, jis davė pranciškono įžadus. Tačiau labai daug apie save pasakoti ir atvirauti svečias nebuvo linkęs. Jis labai kukliai apie save pasakė, kad nieko didvyriško jis nenuveikė, tiesiog natūraliai taip gavosi ir jo paaugliškas maištas savaime peraugo į kovą prieš to meto melo ir priespaudos sistemą.

Su dideliu užsidegimu jis kalbėjo apie artėjančių šv. Velykų prasmę, apie tuos jį be galo žavinčius paradoksus, kurių pilnas mūsų tikėjimas: Verbų sekmadienį pradedame girdėdami Jėzui, kaip tikram karaliui, minios skiriamus šlovinimo šūksnius, o po kelių akimirkų Jam, jau kaip baisiausiam nusikaltėliui, žmonių choras rėkia, reikalaudamas Jį nukryžiuoti; po Dievo Sūnaus mirties ir palaidojimo liūdesio seka vėl netikėtas Jo prisikėlimo iš kapo džiaugsmas.

Apie iš mažų dalykų, mažų žingsnelių link Dievo susidedančią mūsų tikėjimo kelionę svečias kunigas kalbėjo ir per šv. Mišių pamokslą. Jis linkėjo patirti tą tikrą susitikimą su gyvu Jėzumi, būti sužavėtam ir patrauktam Jo mylinčio žvilgsnio ir eiti pas Jį vedamiems ne  tradicijos, pareigos, bet asmeninio troškimo. Nors gal kai kurie mūsų gimnazistai į šias šv. Mišias atėjo ir ne visai savo noru - paraginti mokytojų, auklėtojų, bet ateis laikas, kai į susitikimą su Dievu juos kvies jų pačių  širdys, besiilginčios tikro santykio, tikro gyvenimo, tikros meilės.

Tegul žino ir tie, kurie nebenuėjo į šv. Mišias, kad buvo meldžiamasi ir už juos, kad ir jų užrašytos ant lapelių arba širdyje esančios intencijos buvo skrynutėje padėtos prie altoriaus ir kad jie visi buvo palydėti malda, dalyvaujant šįkart ir Vincento Borisevičiaus gimnazijos vyresniųjų klasių mokiniams, į šių metų šv. Velykas.

Tikybos mokytoja Loreta Raudytė

Svečiai

Dabar svetainėje 55 svečiai (-ių) ir narių nėra